Darbo kodeksas keičia taisykles: kada atleidžiant pinigų gali tekti laukti tris mėnesius

Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, apimsiantys atsiskaitymą atleidžiant iš darbo, išbandymo terminus, delspinigius už vėluojantį atlyginimą, prieššventines darbo dienas ir nuotolinį darbą. Kai kuriais atvejais darbuotojui priklausančios sumos dalies išmokėjimas galės būti nukeltas iki trijų mėnesių.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad pakeitimai apima įvairias darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų. Anot jo, svarbu vertinti visą pakeitimų paketą ir žinoti, nuo kada naujos nuostatos bus taikomos.

Pasibaigus darbo santykiams darbdavys ir darbuotojas galės susitarti, kad dalis galutinio atsiskaitymo būtų išmokėta vėliau. Tokia galimybė bus taikoma tuomet, kai bendra mokėtina suma viršys darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

Atidėti bus galima tik tą sumos dalį, kuri yra didesnė nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Ji turės būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Atleidimo tvarkoje – naujos sąlygos

Lapkričio mėnesį keisis ir darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka. Darbdavys, norintis pasinaudoti šiuo pagrindu, turės turėti pagrįstą priežastį nutraukti sutartį.

Darbuotoją ir toliau reikės įspėti prieš tris darbo dienas, o išeitinė išmoka negalės būti mažesnė nei šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Taip pat bus koreguojamas terminas sprendimui dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą priimti. Į vieno mėnesio terminą nebebus įtraukiamas laikotarpis, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.

Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius negali būti vien formalus. Vertinant pažeidimą būtina atsižvelgti į jo sunkumą, pasekmes, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus, o atleidimas privalo būti proporcinga priemonė.

Daugiau galimybių individualiai susitarti dėl darbo sąlygų atsiras darbuotojams, gaunantiems didesnį atlyginimą. Tam tikrais atvejais nuo Darbo kodekso nuostatų plačiau bus galima nukrypti susitariant su darbuotojais, kurių darbo sutartyse nurodytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Šiems darbuotojams taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis.

Nuo lapkričio bus tikslinamos ir nuotolinio darbo sąlygos. Darbdaviai išliks įpareigoti tenkinti darbuotojų, turinčių teisę į tokią garantiją, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai būtų neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.

Iš Darbo kodekso bus išbraukta iki šiol galiojusi papildoma išimtis, susijusi su pernelyg didelėmis nuotolinio darbo organizavimo sąnaudomis.

Atidėjimui reikės abiejų šalių susitarimo

Teisininkė R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad naujos galimybės nebus taikomos savaime – daliai jų reikės darbuotojo ir darbdavio susitarimo.

Ji pabrėžia, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios jau priimtas reikšmingas Darbo kodekso pakeitimų paketas, o ne dar tik svarstomi pasiūlymai.

Vienu svarbiausių pakeitimų laikoma galimybė dalį galutinio atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją išmokėti vėliau. Vis dėlto pagrindinė taisyklė nesikeis: atsiskaityti su darbuotoju reikės ne vėliau kaip paskutinę jo darbo santykių dieną.

Ne didesnė nei vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dalis turės būti išmokėta paskutinę darbo santykių dieną. Jei atleidimo metu šalys susitars kitaip, ji galės būti sumokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Dalis, viršijanti vieno mėnesio VDU, galės būti atidėta tik šalių susitarimu ir tik iki trijų mėnesių nuo atleidimo dienos.

Vien Darbo kodekso pakeitimas nesuteiks darbdaviui teisės vienašališkai nuspręsti, kad darbuotojui priklausantys pinigai bus išmokėti po kelių mėnesių. Tam bus reikalingas darbuotojo sutikimas, be to, atidėti visos mokėtinos sumos tokiai trukmei nebus galima.

Bus tikslinamas delspinigių skaičiavimas

R. Joskaudienė nurodo, kad keisis ir delspinigių skaičiavimo tvarka, kai darbdavys vėluoja išmokėti atlyginimą arba kitas darbuotojui priklausančias sumas.

Tęsiantis darbo santykiams ir darbdaviui dėl savo kaltės vėluojant atsiskaityti, Darbo kodekse bus tiesiogiai numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo vėlavimo pradžios už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Tačiau tai nereiškia, kad iki lapkričio susidariusios darbdavių skolos darbuotojams automatiškai bus perskaičiuotos pagal naują tvarką. Ankstesnėms mokėjimo prievolėms bus taikomos pereinamosios taisyklės.

Trumpesnė prieššventinė diena atlyginimo nemažins

Nuo lapkričio aiškiau bus reglamentuotas atlygis už prieššventinę darbo dieną, kuri sutrumpinama viena valanda.

Darbo kodekse bus įtvirtinta, kad dėl vienos valandos sutrumpėjus prieššventinei darbo dienai atlyginimas išlieka toks pats. Jei darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą darbuotojui bus mokamas jo VDU.

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti neįmanoma, už tą valandą turės būti mokama kaip už viršvalandinį darbą. Išimtis liks darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą.

Teisė į trumpesnę prieššventinę darbo dieną nėra nauja, tačiau pakeitimais bus aiškiau nustatyta jos apmokėjimo tvarka.

Naujovės taip pat numato galimybę kai kuriems darbuotojams nustatyti iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpį. Vis dėlto bendroji trijų mėnesių riba išlieka.

Iki šešių mėnesių išbandymas galės būti taikomas darbuotojams, kurių sutartyje nurodytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Šiuo atveju bus vertinamas šalies atlyginimų rodiklis, o ne konkretaus darbuotojo VDU. Trumpesnių terminuotų sutarčių išbandymo laikotarpis turės būti proporcingai trumpesnis, o jau nustatyto išbandymo termino pratęsti šalių susitarimu ir toliau nebus galima.

R. Joskaudienė taip pat pabrėžia, kad lapkričio 1-oji savaime nepakeis anksčiau pradėtų procedūrų ar jau nustatytų darbo sąlygų.