Dvi baudos už tą patį važiavimą: kada vairuotojui iš tiesų gresia mokėti dukart

Automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų Lietuvos keliuose daugėja, tačiau technologijos ne visuomet supaprastina situaciją. Kartais jos gali lemti atvejus, kai dėl tų pačių aplinkybių vairuotojui surašomi keli dokumentai.

Į tv3.lt kreipęsis Audrius, kurio tikrieji duomenys redakcijai žinomi, pasakojo važiavęs automobiliu, neturėdamas nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK). Kelionės metu jo transporto priemonę užfiksavo automatinė pažeidimų fiksavimo kamera.

Nuskaitytas automobilio valstybinis numeris sistemai leido automatiškai nustatyti du trūkumus – negaliojantį privalomąjį draudimą ir SDK nebuvimą. Kiek vėliau tame pačiame kelyje Audrių sustabdė policijos pareigūnai. Jie taip pat nustatė tuos pačius pažeidimus ir surašė dar vieną administracinio nusižengimo protokolą.

Vyrui kilo klausimas, ar per vieną nepertraukiamą kelionę du kartus nustatytas tas pats pažeidimas gali užtraukti dvi atskiras nuobaudas.

Vienas važiavimas nebūtinai reiškia du nusižengimus

Lietuvos policija nurodo, kad trumpu laikotarpiu pakartotinai užfiksuotas tas pats pažeidimas savaime dar nereiškia, jog padaryti du savarankiški administraciniai nusižengimai.

Jeigu automatinė priemonė ir policijos pareigūnai užfiksuoja vieną nenutrūkstamą vairavimo epizodą, tokia situacija turi būti vertinama kaip tęstinis pažeidimas. Policijos teigimu, itin svarbu nustatyti, ar iki antrojo fiksavimo vairuotojas jau buvo informuotas apie pirmąjį pažeidimą.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota partnerė, advokatė dr. Milda Markevičiūtė teigia, kad tokie atvejai pasitaiko dažnai. Žmonės kartais kelis kartus patenka į automatinių sistemų akiratį dar iki tol, kol gauna pirmąjį pranešimą apie nusižengimą. Pažeidimai gali būti užfiksuojami tą pačią dieną, pravažiavus kelias sistemas arba dar kartą kirtus tos pačios sistemos stebimą ruožą.

Anot advokatės, sprendžiant, ar keli panašūs epizodai laikytini vienu trunkamuoju nusižengimu, vertinamas ne vien jų fiksavimo laikas. Reikšmingi ir asmens elgesys bei suvokimas – ar jis veikė vedamas vieningo motyvo, tikslo ir sumanymo, savo veiksmus laikydamas viena tęsiama veikla, o ne keliomis atskiromis veikomis.

Lemiamas momentas – kada žmogus buvo informuotas

Policija pabrėžia, kad situacija iš esmės keičiasi pareigūnams sustabdžius vairuotoją, nustačius pažeidimą ir apie jį informavus. Toks pareigūnų veiksmas nutraukia iki tol vykusį vairavimo epizodą.

Jei po patikrinimo vairuotojas žino apie pažeidimą, jo nepašalina ir vėl pradeda arba toliau dalyvauja viešajame eisme, vėlesnis elgesys jau gali būti laikomas nauju savarankišku pažeidimu.

M. Markevičiūtė atkreipia dėmesį, kad vien informavimo fakto nepakanka – žmogus turi turėti realią galimybę nutraukti pažeidimą. Pavyzdžiui, techninės apžiūros atlikti iš karto kelyje neįmanoma. Todėl kelionės tęsimas po sustabdymo iki namų ar artimiausios saugios vietos nebūtinai automatiškai reikštų naują nusižengimą.

Remdamasi redakcijai pateikta informacija ir darant prielaidą, kad nėra kitų svarbių aplinkybių, advokatė Audriaus situaciją vertina kaip vieną trunkamąjį nusižengimą. Automatinė sistema automobilį užfiksavo anksčiau, o pareigūnai jį sustabdė vėliau tame pačiame kelyje. Tarp šių dviejų momentų vairuotojas apie pirmąjį pažeidimą nebuvo informuotas.

Tokiu atveju, advokatės vertinimu, turėtų būti skiriama viena nuobauda. Vis dėlto, jeigu po policijos sustabdymo ir protokolo surašymo vairuotojas, jau žinodamas apie pažeidimą, jo nepašalintų ir tęstų kelionę, vėliau užfiksuoti epizodai galėtų būti laikomi atskirais.

Teismai jau yra sujungę kelis fiksavimus į vieną pažeidimą

Advokatė pateikė ir teismų praktikos pavyzdį: vairuotojas be galiojančio privalomojo draudimo automatinėmis sistemomis buvo užfiksuotas kelis kartus skirtingomis dienomis. Dėl kiekvieno atvejo pradėta atskira administracinio nusižengimo teisena.

Tačiau apie pažeidimus žmogus sužinojo tik vėliau. Iki pirmojo pranešimo jis spėjo būti užfiksuotas maždaug penkis ar šešis kartus, o gavęs pranešimą automobilį iš karto apdraudė.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad asmuo veikė turėdamas vieningą motyvą ir tikslą. Dėl to laikotarpis nuo pirmojo pažeidimo fiksavimo iki automobilio apdraudimo buvo pripažintas vienu trunkamuoju nusižengimu, o atskiri užfiksuoti epizodai – jo dalimis. Nuobauda skirta už vieną veiką.

Vis dėlto M. Markevičiūtė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal konkrečias aplinkybes. Teismų praktikoje pasitaiko ir priešingų sprendimų.

Kodėl pareigūnai nematė ankstesnio fiksavimo

Audriaus atveju svarbios ir techninės sistemos veikimo aplinkybės. Lietuvos policija aiškina, kad Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje (ANRIS) kaupiama informacija apie pažeidimo vietą ir laiką, transporto priemonę, atsakomybėn traukiamą asmenį bei procesinius dokumentus.

Tačiau automatinės sistemos ką tik užfiksuotas pažeidimas patruliuojantiems pareigūnams iš karto nematomas. Jei kamera automobilį užfiksavo, pavyzdžiui, prieš dvi valandas, vėliau tą pačią transporto priemonę sustabdę pareigūnai įrašo ANRIS sistemoje dar nematys. Policijos teigimu, toks fiksavimas pareigūnams tampa prieinamas tik kitą darbo dieną.

ANRIS reglamentavimas taip pat nenumato, kad panašūs ir artimu metu užregistruoti pažeidimai automatiškai būtų laikomi vienu nusižengimu.

Policija pažymi, kad dokumentų surašymo ar išsiuntimo eilė nekeičia tikrosios įvykių sekos. Jei automatinė sistema pažeidimą užfiksavo pirmiau, bet dokumentas pagal jos duomenis suformuotas vėliau, vertinamas faktinis pažeidimo užfiksavimo laikas.

Gavus du dokumentus, kreiptis reikėtų nedelsiant

Lietuvos policija rekomenduoja žmogui, gavusiam du procesinius dokumentus ir manančiam, kad jie susiję su ta pačia veika, kuo greičiau informuoti bylą nagrinėjančią instituciją arba pareigūną. Reikia pateikti abiejų dokumentų duomenis, kad būtų įvertintos pažeidimų vietos, laikas, faktinės aplinkybės ir nustatyta, ar kalbama apie tą pačią veiką.

M. Markevičiūtė taip pat siūlo nelaukti, kol galima dvigubo baudimo problema bus pastebėta savaime. Nors pareiga įvertinti, ar nepažeidžiamas non bis in idem principas, formaliai tenka institucijai ar teismui, praktikoje jie ne itin dažnai patys nustato ir pašalina tokią situaciją.

Vairuotojui verta surinkti abiejų protokolų informaciją, duomenis apie pažeidimų vietą ir laiką bei įrodymus, kada jis faktiškai sužinojo apie pirmąjį pažeidimą. Jei automobilis nebuvo apdraustas, svarbu turėti duomenis, kada draudimas įsigytas ir pažeidimo priežastis pašalinta.

Kol byla dar neišnagrinėta, advokatė pataria protokolą surašiusiai institucijai pateikti motyvuotą prašymą įvertinti, ar atskiri epizodai neturėtų būti laikomi vienu trunkamuoju nusižengimu. Jei nutarimas jau priimtas, jį galima skųsti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.