Gaisrai nusineša gyvybes kas kelias dienas: kada už pažeidimus gali grėsti net 600 eurų bauda

Prasidėjus brangiam šildymo sezonui ir daugėjant gaisrų, ugniagesiai dar kartą ragina gyventojus pasirūpinti krosnimis, kaminais bei kitais šildymo įrenginiais. Praėjusį šildymo sezoną šalyje kilo daugiau nei 5 tūkst. gaisrų, per kuriuos žuvo daugiau kaip 60 žmonių.

Ugniagesiams gelbėtojams per praėjusį šildymo sezoną iš ugnies nuniokotų pastatų žuvusiuosius teko ištraukti vidutiniškai kas tris–keturias dienas. Ypač skaudus buvo sausis – per jį gyvybių neteko 18 žmonių, o toks mėnuo buvo tragiškiausias per du dešimtmečius.

Vos prieš kelias dienas Kėdainių rajone, prie Ivaniškių kaimo esančiame vienkiemyje, užsidegus namui žuvo du vyrai – būsto šeimininkas ir jo dukros sugyventinis. Moteriai bei jos broliui pavyko išsigelbėti.

Liudininkė Liuda pasakojo maždaug 22.10 val. išgirdusi spragsėjimą, kurį iš pradžių palaikė fejerverkais. Garsams stiprėjant ji pažvelgė pro langą ir pamatė nušvitusį dangų.

Gaisro priežastį aiškinasi specialistai. Neatmetama, kad nelaimę galėjo lemti neatsargus rūkymas lovoje arba netvarkinga elektros instaliacija. Taip pat nustatyta, kad name nebuvo įrengtas dūmų detektorius.

Pareigūnai prieš šildymo sezoną tikrina namus

Siekdami išvengti tokių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai prieš šildymo sezoną lankosi gyventojų namuose. Jie vertina, ar tinkamai prižiūrėti šildymo įrenginiai ir ar išvalyti dūmtraukiai.

Panevėžio rajono Raguvos miestelyje privačius namus apžiūrėję pareigūnai gyventojams priminė, kad vieno metro atstumu nuo šildymo įrenginių negalima laikyti degių medžiagų, o prie krosnies jų neturėtų būti ir pusės metro atstumu.

Antanas iš Raguvos, ilgus metus dirbęs ugniagesiu, teigė į pareigūnų pastabas atsižvelgsiantis. Jo manymu, kartais gyventojus tiesiog reikia paraginti.

Kituose namuose pareigūnai atkreipė dėmesį, kad prie šildymo įrenginio turi būti įrengtas nedegus pagrindas. Po tokių apsilankymų gyventojai imasi tvarkos ne tik savo namuose, bet ir rūpinasi kaimynais.

Raguviškė Zenta pasakojo besibaiminanti dėl kaimyno: jis rūko, būna neblaivus, o ant stalo laiko prikrovęs laikraščių. Moteris sakė prašiusi bent juos patraukti.

Kitas gyventojas Ričardas tikino turintis dūmų detektorių ir pažymėjo, kad daiktai nuo krosnies yra patraukti.

Baudos skiriamos ne per prevencinius apsilankymus

Per praėjusį šildymo sezoną, trukusį nuo pernai spalio iki šių metų balandžio, Lietuvoje kilo daugiau nei 5 300 gaisrų. Pagrindinėmis jų priežastimis įvardijamas neatsargus rūkymas lovoje, netvarkingi kaminai ir krosnys.

PAGD vado pavaduotojas Kęstutis Agintas pabrėžė, kad netinkamą krosnies ar katilo priežiūrą gali išduoti per tarpus ar sumūrijimus matoma liepsna. Tokiu atveju, anot jo, gaisro kilimas tampa tik laiko klausimu.

Pareigūnai ragina gyventojus nerizikuoti nei gyvybe, nei turtu: įsirengti dūmų detektorius ir sutvarkyti šildymo sistemas. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos ir baudos, nors jos laikomos kraštutine priemone.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vadovas Aurimas Gudžiauskas nurodė, kad prevencinių akcijų metu gyventojai nebaudžiami. Sankcijos gali būti taikomos gavus konkretų pranešimą ar skundą, jog žmogus pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus.

Bauda gali siekti iki 70 eurų. Jei pažeidimai piktybiškai nepašalinami, už pakartotinį nusižengimą gali būti skirta iki 600 eurų bauda.

Ugniagesiai įspėja ne tik individualių namų savininkus. Daugiabučių gyventojai dažnai naudoja elektrinius šildytuvus, o netinkamai įrengti tokie prietaisai taip pat gali sukelti gaisrą.