Naujos pakuočių taisyklės jau artėja: daliai pirkėjų tai gali reikšti didesnes kainas

Prie gėrimų lentynų vartotojai gali pastebėti pakitusių plastikinių butelių – kai kurie jų gali būti ne tokie skaidrūs arba turėti atspalvį. Tam įtakos turi griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai gėrimų pakuotėse naudoti daugiau perdirbto plastiko. Vis dėlto butelių išvaizda yra tik viena pokyčių dalis: naujos taisyklės apima ir kitas pakuotes, o verslo patiriamos papildomos sąnaudos gali persikelti į prekių kainas.

ES nustato vis didesnes perdirbto plastiko naudojimo apimtis. Nuo 2025 m. PET gėrimų buteliuose vidutiniškai privalo būti ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Nuo 2030 m. mažiausiai 30 proc. perdirbto plastiko turės sudaryti visų plastikinių gėrimų butelių vidurkis.

Šis reikalavimas nėra taikomas kiekvienam atskiram buteliui. Jis vertinamas pagal visus atitinkamos rūšies butelius, kuriuos valstybėje narėje į rinką pateikė gamintojai ir importuotojai. Tokie tikslai numatyti 2019 m. priimtoje ES vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje.

Lietuvoje ryškių butelių pokyčių nesitikima

Lenkijoje jau skelbta, kad dėl perdirbto plastiko naudojimo prekyboje gali daugėti mažiau skaidrių ar spalvinį atspalvį turinčių butelių. Tačiau Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dačinskaitė nurodo, kad Lietuvos rinkoje pakuočių išvaizda dėl šio reikalavimo neturėtų reikšmingai pasikeisti.

Anot jos, pirminiai duomenys rodo, kad Lietuvos rinkai pateikiamuose buteliuose perdirbto plastiko dalies vidurkis jau sudaro 25 proc.

Reikalavimas dėl PET butelių į nacionalinę teisę perkeltas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 straipsniu. Jis galioja užpildytiems iki trijų litrų talpos gėrimų buteliams, pateikiamiems Lietuvos rinkai.

Gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad per ataskaitinius metus jų rinkai pateiktų PET butelių vidurkis atitiktų nustatytą perdirbto plastiko dalį. Pasibaigus metams jie GPAIS sistemoje teikia pakuočių ataskaitas ir jose nurodo vidutinę perdirbto plastiko dalį savo rinkai pateiktuose gėrimų buteliuose.

V. Dačinskaitė pažymėjo, kad išvaizdos pokyčių vartotojai neturėtų pastebėti, nebent pats gamintojas nuspręstų tokiu būdu pabrėžti pakuotės išskirtinumą. Nuo 2030 m. 30 proc. perdirbto plastiko riba bus taikoma ne vien PET, bet ir kitų rūšių plastikiniams gėrimų buteliams.

Naujos taisyklės kelia klausimų dėl kainų

Didžioji dalis Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento nuostatų pradėta taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d. Nuo tos dienos ES rinkai tiekiamos pakuotės turi atitikti naujus tvarumo, ženklinimo ir cheminės sudėties reikalavimus.

Maistui skirtoms pakuotėms numatyti ir PFAS medžiagų ribojimai. Gamintojai taip pat turi techniniais dokumentais pagrįsti, kad pakuotės atitinka nustatytas sąlygas. Dalis kitų reglamento prievolių įsigalios vėliau.

Pokyčių įtaką verslui ir vartotojams Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ aptarė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis bei „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžė, kad įmonėms būtina vertinti ne tik pakuotės medžiagą, bet ir realias jos perdirbimo galimybes. Jos teigimu, vis didesnę reikšmę įgauna pakuotės projektavimo etapas: svarbu, iš ko ji pagaminta, ar ją galima perdirbti ir kaip išvengti perteklinio pakavimo.

D. Dundulis abejojo, ar brangesni sprendimai visuomet užtikrins naudą aplinkai. Jo vertinimu, vien atliekų rūšiavimo nepakanka, nes perdirbimo galimybes lemia pakuotės sudėtis, jos užterštumas, turimos technologijos ir ekonominės aplinkybės.

Verslininkas atkreipė dėmesį, kad net švarias polietileno pakuotes kartais sudėtinga perduoti perdirbėjams. Be to, sumažėjus pirminės žaliavos kainai, gali kristi ir perdirbtų medžiagų paklausa.

D. Dundulio teigimu, naudos nebus, jeigu bus išleidžiamos didelės sumos, vartotojams už tai teks mokėti gerokai daugiau, tačiau galutinis tikslas taip ir nebus pasiektas. Jis ragino vertinti visą pakuočių tvarkymo grandinę, įskaitant perdirbant sunaudojamą vandenį bei kitus išteklius, ir siekti kuo mažesnio atliekų kiekio.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad stambioms įmonėms prie naujų sąlygų prisitaikyti gali būti paprasčiau negu smulkiajam verslui. Pastarajam investicijos į naujas pakuotes ar technologijas gali tapti rimtu iššūkiu. Ekonomisto teigimu, pasirengimą taip pat apsunkina neaiškumas dėl būsimų taisyklių ir technologinių sprendimų, o pernelyg griežti reikalavimai gali ne tik skatinti, bet ir lėtinti inovacijas.