Indrė Kavaliauskaitė sužibo MO muziejuje: į renginį atvyko ir sužadėtinis Rokas Iščiukas

Spalio 10-ąją lankytojams duris atvers nauja MO muziejaus paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Prieš oficialų atidarymą surengtame pristatymo vakare, skirtame kviestiniams svečiams, netrūko žinomų Lietuvos žmonių.

Renginyje dalyvavo ir televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė. Ji pasirodė kartu su savo sužadėtiniu Roku Iščiuku, vadovaujančiu „Nordwealth Family Office“.

Paroda kvies pažvelgti į žmogaus ir technologijų ryšį

Daugiau nei 40 Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių lankytojus skatins svarstyti apie žmogaus santykį su technologijomis. Ekspozicijoje bus pristatyti ir reikšmingi medijų meno darbai iš ZKM | Meno ir medijų centro Karlsrūhėje kolekcijos.

Tarp jų – videomeno tėvu vadinamo Nam June Paik instaliacija, Kate Crawford ir Vladan Joler meninis-mokslinis kūrinys bei Lietuvoje gerai žinomų kūrėjų Pakui Hardware, Emilijos Škarnulytės ir kitų darbai.

Paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ pirmąsyk Lietuvoje pristatys istorinę reikšmę turinčius kūrinius iš vienos didžiausių pasaulyje medijų meno kolekcijų, priklausančios ZKM Meno ir medijų centrui Karlsrūhėje. MO muziejaus spaudos konferencijoje dalyvavęs ZKM direktorius Alistair Hudson pabrėžė tokių partnerystių svarbą laikotarpiu, kai veikti reikia taip pat tinkliškai, kaip ir technologijos, persmelkiančios kasdienybę.

Pasak A. Hudson, muziejai prisiima naują vaidmenį ir išlieka tarp nedaugelio viešųjų erdvių, kuriose įmanomas platus pokalbis apie kultūrą. Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje, kuriame vienoje pusėje dominuoja technologijų magnatai, o kitoje – Kinija ir Rusija bei jų primetami sprendimai, išlieka galimybė ieškoti kitokio kelio. Tokios žmogiškosios kultūros susibūrimo erdvės, įtraukiančios technologijas, gali pasiūlyti visiems skirtą kitokį gyvenimo modelį.

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė teigė, kad muziejus suteikia progą kritiškai apmąstyti visuomenės ir žmogaus santykį su technologijomis. Ji pažymėjo, jog dirbtinio intelekto vystymo varžyboms pasiekus branduolinio ginklavimosi lygį, o patiems kūrėjams kalbant apie žmonijos išnykimo grėsmę, parodos tema tampa itin aktuali. Jos teigimu, muziejus kviečia atsitraukti nuo viešojoje erdvėje susiduriančių, kartais radikalių nuomonių ir pažvelgti į technologijas platesniu kampu.

Ne vien apie technologijas, bet ir apie šiandienos realybę

Ekspozicijoje bus nagrinėjamos naujausios technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją, robotiką ir biotechnologijas. Vis dėlto svarbi vieta skiriama ir prieš du ar daugiau dešimtmečių sukurtiems darbams, tapybai, skulptūrai bei piešiniams.

Skirtingos medijos leidžia svarstyti, ką apskritai vadiname technologija, ir matyti šį reiškinį platesniame istoriniame fone. Paroda taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip nuolatiniai skaitmeninių vaizdų, informacijos srautai, žaidimų bei interneto estetika keičia tradicinėmis priemonėmis kuriamų darbų temas ir išraišką.

Parodos kuratorius, kritikas, menotyros daktaras ir Vilniaus dailės akademijos docentas Jurijus Dobriakovas pabrėžė, kad ekspozicija nėra vien technologijų paroda. Jo teigimu, ji pirmiausia kalba apie tai, iš ko šiandien sudaryta mūsų realybė, kas ją apibrėžia, užstoja ar kartais apgaubia migla. Technologijos, pasak kuratoriaus, nebėra atskirtos nuo žmogaus – jos veikia mumyse, aplink mus ir yra apie mus.

Parodoje bus rodoma daugiau nei 40 autorių kūrinių, daugiausia sukurtų po 1990-ųjų. Tačiau ekspozicija nėra chronologinis meno ir technologijų istorijos pasakojimas. MO muziejaus kuratorius Marius Armonas nurodė, kad jos struktūra lankytoją panardina į tarpusavyje sąveikaujančias temas ir kontekstus.

Anot M. Armono, lankytojai išvys tinkliško mąstymo pavyzdžių ir bus kviečiami svarstyti, kaip tarpusavyje susijusios skirtingos sistemos, mokslo formos bei meno kūriniai, kaip klimato kaita siejasi su karo technologijomis ir ar mašinos gali mąstyti be žmonių, o žmonės – be mašinų.

Viena svarbiausių ekspozicijos užduočių – išvengti moralizavimo ir kategoriškų vertinimų. Vienoje erdvėje susitiks kritiškas požiūris į technologijas ir žaismingi, netikėti eksperimentai. Kuratorių komanda siekė pateikti nepoliarizuotą žvilgsnį į temą, kuri dažnai atsiduria tarp kraštutinumų.

Parodos kuratorė, kultūros, sociologijos, mokslo ir technologijų tyrėja dr. Eglė Rindzevičiūtė pažymėjo, kad informacinės ir automatizuotos technologijos gali būti demokratijos bei horizontalesnio bendravimo priemonėmis, tačiau kartu jos tarnauja karinei pramonei, dronų ir sekimo technologijoms. Ji tikisi, kad paroda paskatins vertinti įvairias technologijų puses ir padės suprasti, kad kiekvienas žmogus yra visateisis gyvenimo technologijų visuomenėje ekspertas, todėl diskusijai nereikia tiksliųjų mokslų ar inžinerijos diplomo.

Nuo Nam June Paik iki Lietuvos kūrėjų darbų

Parodoje lankytojai išvys tiek Lietuvos menininkų kūrinius, tiek garsiausių šiuolaikinių autorių medijų meno darbus iš ZKM | Meno ir medijų centro Karlsrūhėje kolekcijos.

Tarp jų – Nam June Paik kūrinys „Interneto svajonė“, sudarytas iš 52 monitorių. 1994 metais sukurta monumentali instaliacija atspindi menininko viziją apie pasaulinį komunikacijos tinklą, apie kurį jis svarstė dar XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, gerokai iki internetui tampant įprasta kasdienybės dalimi. Sparčiai besikeičiantys žmonių, spalvų ir įvairių medijų fragmentų vaizdai monitoriuose sukuria pulsuojantį koliažą, perteikiantį ir skaitmeninio amžiaus patrauklumą, ir perteklinį juslių stimuliavimą.

Į MO muziejų atkeliaus ir šiemet Niujorko Modernaus meno muziejuje (MoMA) rodytas didelio formato kūrinys-žemėlapis „Skaičiuojant imperijas“. Jį po kelerius metus trukusio mokslinio tyrimo sukūrė akademikai ir menininkai Kate Crawford bei Vladan Joler. Detali diagrama atskleidžia, kaip nuo 1500-ųjų pasaulyje formavosi komunikacijos, skaičiavimo ir kontrolės struktūros.

Tarp istorinių eksponatų – interaktyvaus meno pradininkų Christos Sommerer ir Laurent Mignonneau 1994 metais sukurta instaliacija „A-Volve“. Akvariumą primenančioje virtualioje aplinkoje plūduriuoja daugybė dirbtinių organizmų, o lankytojai galės sukurti būtybę pirštu nupiešdami ją ekrane.

Su ZKM kolekcijos kūriniais dialogą kurs Lietuvos menininkų darbai. Greta Emilijos Škarnulytės, Žilvino Kempino, Julijono Urbono, Pakui Hardware ir kitų žinomų autorių kūrybos bus pristatyti ir profesinį kelią pradedančių skirtingų sričių menininkų darbai.

J. Dobriakovas džiaugėsi, kad ekspozicijoje susitinka ne tik plačiai medijų meno, mokslo ir technologijų lauke žinomi vardai, bet ir kylantys kūrėjai, kurių dalis dar studijuoja arba neseniai baigė Vilniaus dailės akademiją ar kitas meno institucijas. Jo teigimu, tai leidžia vienoje vietoje stebėti skirtingų laikotarpių ir kontekstų kūrinių ryšius, o jauniesiems menininkams suteikia galimybę pamatyti savo kūrybos profesionalumą ir idėjinį stiprumą.

Atidaryme pasirodys robotas humanoidas iš Lenkijos

Spalio 10 dieną, šeštadienį, vyksiančiame parodos atidarymo MOratone apsilankys robotas humanoidas Edward Warchocki iš Lenkijos. Interneto fenomenas socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų, išsiskiria žmogišku humoro jausmu ir nuolat patenka į netikėtas situacijas.

Bendradarbiaujant su „Go Vilnius“, ši viešnagė turėtų tapti viena pirmųjų Edwardo kelionių už Lenkijos ribų. MOratono programos sudarytoja Agnė Vidugirytė teigė, kad roboto pasirodymas žaismingai pratęs parodoje nagrinėjamas dirbtinio intelekto, automatizacijos ir technologijų perimamų žmogiškų vaidmenų temas. Ji pažymėjo, kad sąmoningai žmogiška ir kiek absurdiška Edwardo „asmenybė“ jungia ironišką, galbūt kritišką požiūrį į technologinį optimizmą su žaismingumu bei skatina klausti, kodėl mašinose taip norima įžvelgti žmogų.

Šį šeštadienį, nuo 14 iki 20 val., Edwardas judės po skirtingas MO muziejaus erdves, bendraus su lankytojais, komentuos meno kūrinius ir dalyvaus atidarymo programoje lietuvių, anglų bei lenkų kalbomis.