Širdies nepakankamumas gali prasidėti nepastebimai: 3 signalai, kurių ignoruoti pavojinga

Dusulys lipant laiptais, kojų tinimas ir neįprastas nuovargis gali būti ankstyvieji širdies nepakankamumo požymiai.

Dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė, neseniai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete šia tema apgynusi daktaro disertaciją, pabrėžia, kad per penkerius metus nuo šios diagnozės nustatymo miršta daugiau nei 50 proc. pacientų. Vis dėlto efektyvus gydymas gali reikšmingai pagerinti išgyvenamumą. Jos tyrimas taip pat atskleidė ypatingą pirmųjų savaičių po hospitalizacijos svarbą.

Kas yra širdies nepakankamumas?

Širdies nepakankamumas nėra pavienė liga – tai sindromas, susijęs su dusuliu, kojų tinimu, širdies sandaros pokyčiais ar jos veiklos sutrikimu.

Atliekant diagnostinius tyrimus gali būti nustatoma stazė, tai yra skysčių kaupimasis plaučiuose, kojose, pilve ar kitose kūno vietose, taip pat padidėję specifiniai biologiniai rodikliai. Dažniausiai ši būklė yra kitų ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų, pasekmė ir gali būti laikoma galutine jų stadija.

Dažniausiai širdies nepakankamumą lemia padidėjęs kraujospūdis, arterinė hipertenzija, širdies vainikinių kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, širdies vožtuvų ligos bei ritmo sutrikimai. Dažniausias iš pastarųjų yra prieširdžių virpėjimas.

Šis sindromas gali išsivystyti ir persirgus širdies raumens uždegimu, kurį sukelia įvairios infekcijos. Dėl to svarbi infekcinių ligų prevencija, ypač skiepai. Priežastis gali būti ir paveldimos širdies ligos, todėl jų turintiems šeimos nariams žmonėms reikėtų dažniau tikrintis sveikatą.

Du simptomai, kurių derinys smarkiai didina riziką

Širdies nepakankamumas yra lėtinė ir dažniausiai nepagydoma būklė. Tačiau ankstyva diagnozė leidžia ją pristabdyti, išvengti sunkių komplikacijų arba reikšmingai atitolinti jų atsiradimą. Pajutus pirmuosius simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus.

Ankstyviausiai dažniausiai atsiranda dusulys fizinio krūvio metu. Pavyzdžiui, žmogui gali būti sunku užlipti laiptais nesustojus pailsėti. Kitas dažnas signalas yra kojų tinimas. Jei šie du požymiai pasireiškia žmogui, sergančiam širdies ir kraujagyslių ligomis, širdies nepakankamumo tikimybė labai padidėja.

Riziką mažinti padeda dalyvavimas prevencinėse programose, fizinis aktyvumas, aukšto kraujospūdžio gydymas, cholesterolio kontrolė, nerūkymas ir alkoholio bei kitų kenksmingų medžiagų ribojimas arba visiškas jų atsisakymas.

Nors rizika didėja su amžiumi, širdies nepakankamumas gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Jaunesniems pacientams jis dažniau susijęs su paveldimomis ligomis, įgimtomis širdies ydomis arba persirgtu širdies raumens uždegimu. Didėjant rizikos veiksnių paplitimui, arterine hipertenzija ir miokardo infarktu serga vis jaunesni žmonės.

Pavojingiausios gali būti pirmosios savaitės po ligoninės

Ūminis širdies nepakankamumas gali būti pirmasis šio sindromo pasireiškimas arba staigus ar palaipsnis lėtinės ligos pablogėjimas. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos, o dažniausiai ir gydymo ligoninėje.

Pacientams, kuriems dėl ūminio širdies nepakankamumo prireikia hospitalizacijos, mirties rizika per artimiausius metus siekia iki 25–30 proc. Tai gerokai daugiau nei sergant lėtine šios ligos forma. Maždaug 10 proc. pacientų miršta per pirmąsias 30 dienų po išrašymo iš ligoninės, todėl šis laikotarpis laikomas pažeidžiamiausiu.

Klinikinių tyrimų analizė parodė, kad anksti paskirtas intensyvus gydymas vaistais gerina išgyvenamumą, mažina pakartotinių hospitalizacijų poreikį ir gerina gyvenimo kokybę. Siekiama, kad pacientas po hospitalizacijos būtų apžiūrėtas bent per 30 dienų ir gautų optimalų medikamentinį gydymą.

Pakartotinis gydymas ligoninėje dažnai rodo, kad gydymas nebuvo iki galo įgyvendintas arba pacientas nesilaikė paskirto gydymo. Tyrimas parodė, kad nemažos dalies tokių hospitalizacijų galima išvengti laiku parinkus tinkamą medikamentinį gydymą.

Pasak dr. K. Čerlinskaitės-Bajorės, išrašant pacientus turėtų būti parengtas aiškus stebėjimo planas, o širdies nepakankamumo paslauga turėtų būti suteikta ne vėliau kaip per 30 dienų. Šiuo metu ši paslauga dėl įvairių priežasčių taikoma nepakankamai, nors jos nauda yra aiškiai įrodyta.

Vien vaistų nepakanka

Gydymo pagrindas yra vaistai, tačiau ne mažiau svarbios konsultacijos, mityba, fizinis aktyvumas, būklės stebėjimas namuose ir kiti sveikos gyvensenos principai. Išplėstinės širdies nepakankamumo paslaugos metu pacientams suteikiamos rekomendacijos visais šiais klausimais.

Nors daugelis pacientų linkę mažinti fizinį aktyvumą, moksliniai duomenys rodo, kad fizinė reabilitacija reikšmingai pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę.

Po ūminio širdies nepakankamumo gydymą galima intensyvinti gana greitai. Tačiau dalis gydytojų baiminasi didesnių vaistų dozių šalutinio poveikio arba klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, moterims toks gydymas yra mažiau saugus. Taip pat gali būti pervertinami kai kurie tyrimų rezultatai, pavyzdžiui, saikingas inkstų funkcijos pablogėjimas, dėl kurio mažinamos vaistų dozės ar nutraukiamas gydymas. Mokslinėje literatūroje tai vadinama klinikine inercija.

Gydymo vaistais nutraukimas dažnai lemia sunkesnes pasekmes nei galimas šalutinis poveikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra ilgesnis gyvenimas, mažiau hospitalizacijų ir geresnė pacientų gyvenimo kokybė.

Viena dažniausių pakartotinių hospitalizacijų priežasčių yra gydymo nutraukimas. Dažniau į ligoninę grįžta ir pacientai, turintys žalingų įpročių bei nesilaikantys mitybos ar fizinio aktyvumo rekomendacijų. Geresnė savijauta nereiškia, kad liga išnyko arba kad gydymą galima savarankiškai nutraukti.

Trūksta galimybių prižiūrėti pacientus namuose

Jeigu būtų pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, visiems pacientams po išrašymo iš ligoninės būtų sudaromas stebėjimo planas ir, atsižvelgiant į ligos sunkumą, per 2–4 savaites suteikiama širdies nepakankamumo paslauga. Ją teikia gydytojas ir slaugytojas, tačiau ypač trūksta slaugytojų, todėl būtina gerinti jų darbo sąlygas.

Šiuo metu Lietuvoje galimybių pacientus pakankamai prižiūrėti po hospitalizacijos nepakanka. Nors plėtojamos slaugos namuose paslaugos, jų apimtis neatitinka poreikio. Tokia problema būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Pakartotinės hospitalizacijos, tikėtina, sudaro didžiausią finansinę naštą sveikatos apsaugos sistemai. Efektyvus gydymas vaistais jas reikšmingai sumažina, todėl tinkamai gydant pacientus ir išvengiant pakartotinių gydymų ligoninėje būtų mažinamos ir sistemos išlaidos.

Prognozė gali būti tokia pat sunki kaip sergant onkologine liga

Širdies nepakankamumo prognozė gali būti panaši į onkologinių ligų ar net blogesnė: didelė dalis pacientų miršta per penkerius metus nuo diagnozės. Tačiau esama veiksmingo gydymo, galinčio reikšmingai pagerinti išgyvenamumą.

Ši būklė stipriai blogina gyvenimo kokybę – pacientams tenka vartoti daug vaistų, gali pasireikšti psichologinių problemų, depresijos simptomų ir nerimas. Vis dėlto per pastaruosius 20–30 metų gydymas gerokai pažengė: didelei daliai pacientų gali padėti vaistai ir implantuojami prietaisai.

Tačiau daliai sergančiųjų liga toliau progresuoja, simptomai sunkėja, o gyvenimo kokybė prastėja. Tuomet gali prireikti pagalbinės kraujotakos prietaiso, vadinamosios dirbtinės širdies, arba širdies transplantacijos. Ligai pasiekus galutinę stadiją pagalbos galimybės išsenka, todėl svarbu siekti, kad tokiems pacientams būtų prieinama paliatyvioji pagalba.