Įspėjimai dėl ilgėjančių eilių sukėlė audrą: VLK tikina, kad gyventojų gąsdinti nėra pagrindo

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete, Valstybinei ligonių kasai (VLK) pristačius kitų metų gydymo įstaigų finansavimo paskirstymo planus, kilo aštrios diskusijos. Dalis gydymo įstaigų ir privataus sektoriaus atstovų perspėjo apie galimus sunkumus pacientams, tačiau VLK vadovas Gytis Bendorius pareiškė, kad kalbos apie ilgesnes ambulatorinių konsultacijų eiles neturi pagrindo.

Sejonienė pristatymą pavadino „bullshit‘u“

Po VLK pristatymo Seimo nariai ir gydymo įstaigų atstovai direktoriui bei sveikatos apsaugos viceministrui pateikė daug klausimų. Konservatorė Jurgita Sejonienė pareiškė, kad pateikta medžiaga, jos vertinimu, yra paini ir neleidžia aiškiai suprasti planuojamų sprendimų.

Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad, jos teigimu, nors viceministras kalbėjo apie plano derinimą su sveikatos sektoriaus dalyviais, Specialiųjų tyrimų tarnybos kritinės pastabos dėl sveikatos priežiūros įstaigų diskriminacijos ir sutarčių sudarymo išlieka.

J. Sejonienė taip pat sakė, kad neaiškumų kyla dėl viršsutartinių paslaugų bei bazinių įkainių nustatymo. Ji klausė, kokių paslaugų šalyje trūksta, kaip susidaro viršsutartinės paslaugos ir kodėl taikoma būtent tokia jų apmokėjimo metodika.

Politikė pabrėžė pasigendanti aiškumo tiek viešosioms, tiek privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, ypač dėl bazinių įkainių pokyčių. Ji pažymėjo, kad regionų ligoninės dirba nuostolingai, nes teikia gyventojams reikalingas, tačiau neprioritetinėmis laikomas paslaugas, ir kėlė klausimą, kaip įstaigų vadovai turėtų aiškinti pacientams, jei jie nebepatektų į sutartimis numatytas apimtis.

VLK: visų poreikių padengti negalima

Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis ragino Seimo narę nusiraminti ir priminė, kad VLK turi metodologiją apskaičiuoti reikalingų paslaugų apimtis. Anot jo, sveikatos sistema disponuoja tokiu biudžetu, koks yra numatytas.

G. Bendorius nurodė, kad informacija apie nepatenkintus paslaugų poreikius viešai skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje, kur galima matyti, kokių paslaugų trūksta konkrečiose savivaldybėse. Jo teigimu, sveikatos paslaugų poreikis gali būti neribotas, tačiau finansinės galimybės yra ribotos, todėl visų suteiktų paslaugų apmokėjimas be jokių limitų reikštų ir neribotus mokesčius.

VLK direktorius teigė, kad kitais metais gydymo įstaigas pasieks papildomos lėšos per bazinius mokėjimus, paslaugų plėtrą, didesnes sutartis bei dalies paslaugų įkainių didinimą. Visos sveikatos sistemos finansavimas auga maždaug 550 mln. eurų, iš jų apie 90 mln. eurų numatyta vaistams.

Pasak jo, viršsutartinės paslaugos tesudaro maždaug 2–3 proc. visų sutarčių apimties ir atsiranda dėl planavimo paklaidų. G. Bendorius pabrėžė, kad tai nėra priemonė paslaugų kiekiui didinti, nes daugumos jų apimtys jau stabilizavosi. Jis taip pat pažymėjo, kad dienos stacionaro operacijų Lietuvoje atliekama panašiai tiek, kiek Europoje tenka 100 tūkst. gyventojų.

Rajonų ligoninės kelia klausimus dėl finansavimo

Rajono ligoninėms atstovaujantis Julius Panka sakė, kad dialogas su ministerija ir ligonių kasomis vyksta, tačiau gydymo įstaigoms tebėra daug neatsakytų klausimų. Viena opiausių sričių, anot jo, yra intensyvios priežiūros paslaugų finansavimas.

J. Panka atkreipė dėmesį, kad bazinis mokėjimas už intensyvią priežiūrą gali būti įvestas tik nuo 2028 metų, o 2027-ieji rajonų ligoninėms dėl to esą gali būti labai rizikingi.

Jis taip pat pabrėžė, kad viršsutartinės paslaugos neatsiranda dėl pačių įstaigų sprendimų. Anot jo, jos susidaro tada, kai sutartyse numatytų paslaugų apimčių nepakanka realiems pacientų poreikiams padengti. J. Panka teigė, kad pacientai nėra dirbtinai konsultuojami, operuojami ar guldomi į ligonines – šios paslaugos reikalingos provincijos ir kaimo gyventojams.

Pasak jo, įstaigos iki šiol nežino konkrečių būsimų finansavimo sumų, todėl joms sunku įvertinti, kaip pokyčiai paveiks veiklą. J. Panka teigė, kad jei numatytos sumos būtų adekvačios, papildomų 10 proc. net nereikėtų, tačiau neatitikus realių poreikių kyla abejonių, ar už 70 proc. bus įmanoma teikti viršsutartines paslaugas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso taip pat teigė, kad savivaldybėms didžiausią nerimą kelia viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Jos teigimu, savivalda kategoriškai nesutinka, kad ši finansinė našta jai būtų perkelta, nes tokios paslaugos turi būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Privatus sektorius kalba apie galimas eiles

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė pareiškė, kad prieš metus pasirašytas susitarimas dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo rėmėsi kompromisu. Vis dėlto, jos vertinimu, įgyvendinta tai, ko siekė valstybė, o kitai susitarimo pusei duoti pažadai dar nėra pradėti vykdyti.

LVK atstovė kritikavo siūlymą privačioms LNSS įstaigoms sudaryti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. Ji pabrėžė, kad prioritetas turėtų priklausyti nuo paciento poreikių, o ne nuo to, kam priklauso gydymo įstaiga.

I. Rizgelė kėlė klausimą, ar viešasis sektorius būtų pasirengęs priimti pacientų srautą, jeigu jis būtų nukreiptas iš privataus sektoriaus. Jos teigimu, viešojo sektoriaus pajėgumai negali padidėti per vieną naktį, todėl tokioje situacijoje galėtų augti eilės, o pasekmes labiausiai pajustų pacientai.

VLK vadovas: ambulatorinėms konsultacijoms poveikio nebus

G. Bendorius atmetė prielaidas, kad dėl numatomų pokyčių pailgėtų laukimas ambulatorinių konsultacijų. Jis teigė, kad privačioms gydymo įstaigoms šioms paslaugoms kitąmet planuojama skirti tokią pačią sumą, kaip ir šiemet.

VLK vadovo duomenimis, privačioms gydymo įstaigoms ambulatorinėms konsultacijoms numatyta 46 mln. eurų palyginamosiomis kainomis – tiek, kiek prognozuojamas šių metų faktas. Todėl, jo vertinimu, teiginiai apie didėsiančias eiles šioje srityje yra nepagrįsti ir kyla iš emocijų.

Jis ragino negąsdinti Lietuvos gyventojų. Tuo metu S. Krunkaitis sakė, kad susitarimo įgyvendinimo klausimai sprendžiami darbiniu formatu, o ministras savo poziciją jau yra aiškiai išsakęs susitikimuose.

Didžiųjų ligoninių vadovai didelių grėsmių nemato

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Tomas Jovaiša palaikė kryptį, pagal kurią gydymo įstaigų sutartys labiau atspindėtų realias teikiamų paslaugų apimtis, o priklausomybė nuo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mažėtų.

Anot jo, iki šiol veikęs modelis, kai daug įstaigų priklausė nuo mokėjimų už viršsutartines paslaugas, neišsprendė nei eilių, nei paslaugų prieinamumo problemų.

Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat sakė nemanantis, kad pokyčiai reikšmingai pablogins pacientų galimybes gauti paslaugas. Jo teigimu, pacientams nereikėtų baimintis, kad 2027 metais jiems nutiks kas nors blogo.

R. Jurkevičius nurodė, kad privačioms gydymo įstaigoms kitąmet planuojama apmokėti 94 proc. 2025 metais suteiktų paslaugų apimties. Vadinasi, realus persiskirstymas siektų apie 6 proc. Kauno klinikų vadovo vertinimu, viešajam sveikatos sektoriui tai neturėtų tapti didele našta, o rajonų ligoninėms gali atsiverti daugiau galimybių plėsti paslaugas.