Senojo Vilniaus kelionės šokiruoja: autobuso bilietas kainavo trečdalį dienos atlygio

Viešasis transportas daugeliui yra įprasta kasdienybės dalis – autobusai ir troleibusai dažnai pasirenkami vietoje automobilio ar kelionės pėsčiomis, nes leidžia greičiau ir pigiau pasiekti reikiamą vietą. Vis dėlto Vilniaus viešojo transporto pradžia buvo gerokai kitokia nei šiandien.

Apie sostinės istoriją ir jos susisiekimo priemones tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.

Iki autobusų keleivius vežė vežikai

Šiandien viešuoju transportu laikoma sistema, kurioje transporto priemonės važiuoja nustatytais maršrutais, stoja numatytose stotelėse ir laikosi tvarkaraščio. Toks modelis atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol Vilniuje keleivių pervežimo funkciją atliko vežikai.

Pasak V. Liepuonio, vežikai mieste veikė nuo pat Vilniaus atsiradimo laikų. Brauno atlase, viename ankstyviausių miesto paminėjimų, minimi totorių vežikai, Vilniuje gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje sostinėje jų buvo maždaug 900, o jų darbas buvo nugabenti keleivį iš vienos vietos į kitą.

XX amžiaus pradžioje pradėjus kurti autobusų transportą, buvo ne kartą ieškoma keleiviams tinkamos bilietų kainos. Iš pradžių valdžia siekė ją reguliuoti ir nustatė itin mažus tarifus, tačiau normalią transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis suformavo tik lenkai. Tuo metu viena kelionė atsieidavo apie trečdalį dienos uždarbio.

Istoriko teigimu, tai buvo labai didelė suma, todėl santykinai nedideliame mieste žmonės dažnai rinkdavosi eiti pėsčiomis. Plačiai išvystytas, veiksmingas ir visiems prieinamas viešasis transportas Vilniuje labiausiai susiformavo po sovietinės okupacijos, jau po II pasaulinio karo.

Kodėl sostinė liko be tramvajaus ir metro?

Kalbėdamas apie tramvajaus nebuvimą Vilniuje, V. Liepuonis juokais dėl to kaltino lenkus. Jis priminė 1908 metais Bezdonių geležinkelio stotyje įvykusį vieną didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų.

Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės surengė susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su sargyba ir pasisavino 200 tūkst. rublių. Bent keturi iš 14 plėšikų vėliau tapo Lenkijos premjerais ar užėmė kitas aukštas pareigas.

Juokaujama, kad per Bezdonis į Vilnių gabenti pinigai buvo numatyti tramvajaus statybos plėtrai. Tačiau istorikas nurodė ir realesnę priežastį: Vilnius niekada nebuvo toks didelis miestas kaip Varšuva ar Ryga.

XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramonės miestas, kuriame 800 tūkst. darbininkų dirbo pramonės įmonėse. Plečiantis fabrikams ir gyvenamiesiems rajonams, augo susisiekimo poreikis, todėl į jį buvo investuojama ir atsirado tramvajus, išlikęs per visą miesto istoriją. Vilniuje pramonė pradėjo vystytis vėliau, tad neatsirado nei poreikio, nei finansinių galimybių sukurti plačią tramvajaus sistemą.

Nors vilniečiai kalba apie spūstis ir norėtų metro, V. Liepuonio vertinimu, sostinės transporto problemos nėra palyginamos su Briuselio ar kitų didelių miestų situacija. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o tokio gyventojų skaičiaus metro idėjai svarstyti nepakanka.

Pasak istoriko, metro poreikis atsiranda miestui perkopus bent milijono gyventojų ribą, kai būtinas greitesnis susisiekimas. Be to, nors tokio projekto statyba kainuotų labai brangiai, valdžia taip pat siekia apsaugoti archeologinį paveldą ir po miestu slypinčius lobius.

Laida „Verta žinoti“ rodoma kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ją galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.

Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.