Nedarbingumo tvarka stringa: pokyčius dėl pirmųjų dviejų ligos dienų stabdo piktnaudžiavimo baimė

Šeimos gydytojai ir pacientai tikėjosi, kad įstatymo projektas dėl pirmųjų dviejų ligos dienų nedarbingumo tvarkos Seimą pasieks dar šioje rudens sesijoje. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jo kol kas teikti neplanuoja ir nurodo norinti klausimą aptarti nuosekliau. Darbdaviai tuo metu nuogąstauja, kad nauja sistema galėtų būti piktnaudžiaujama.

Šeimos gydytojai jau kurį laiką siūlo Lietuvoje įteisinti kitose šalyse taikomą principą: lengvai susirgęs darbuotojas pirmąsias dvi dienas galėtų likti namuose susitaręs su darbdaviu, nesikreipdamas į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Dabar net ir susirgus lengvu peršalimu dažnai tenka vykti į polikliniką dėl „biuletenio“.

Ministrei Marijai Jakubauskienei vadovaujant SAM buvo registruotas šiuos pakeitimus numatantis įstatymo projektas. Jame siūlyta, kad pirmosiomis ligos dienomis nereikėtų nedarbingumo pažymėjimo: darbuotojas, suderinęs tai su darbdaviu, dvi dienas galėtų gydytis namuose. Jeigu susirgimas tęstųsi ar būtų rimtesnis, nuo trečios dienos nedarbingumo išmoką mokėtų „Sodra“.

Projektas buvo koreguotas taip, kad tokia galimybė nebūtų privaloma – sprendimą galėtų priimti darbdavys. Tuo pačiu žmogus, jei to reikėtų, galėtų ir pirmą ligos dieną kreiptis į šeimos gydytoją.

Rudens sesijoje projektas nebus teikiamas

Dar M. Jakubauskienei einant ministrės pareigas, įstatymo projekto derinimas buvo užbaigtas. Tačiau, pasikeitus politinei vadovybei kadencijos viduryje, pasikeitė ir tolesni planai.

SAM portalui tv3.lt patvirtino, kad šio projekto Seimui rudens sesijoje kol kas neketina teikti. Ministerija nurodė, kad jos komanda planuoja išsamesnį klausimo svarstymą ir aptarimą.

SAM pabrėžė girdinti gydytojų argumentus, tarp jų – galimybę mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir pacientų eiles. Tačiau ministerija dar nėra apsisprendusi, ar projektas bus tęsiamas, ar jo bus atsisakyta.

Dabar Premjero patarėja sveikatos klausimais dirbanti M. Jakubauskienė LRT radijui penktadienį sakė, kad diskusiją būtų prasminga tęsti ir, jei partneriai matytų poreikį, ją būtų galima atnaujinti Vyriausybės lygmeniu bei išspręsti klausimą.

Jos vertinimu, pati idėja pirmąsias dvi ligos dienas nereikalauti darbuotojo nedarbingumo pažymėjimo iš esmės nėra nepriimtina. Diskusijos vyksta dėl reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo detalių.

M. Jakubauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų nuspręsti, kiek kartų per metus darbuotojas galėtų naudotis tokia tvarka. Kitas klausimas – kaip ji veiktų tais atvejais, kai žmogus turi daugiau nei vieną darbdavį.

Gydytojai perspėja apie augančias eiles

Šeimos gydytojai apgailestauja, kad pokyčiai, jų manymu, galintys akivaizdžiai mažinti eiles, vėl gali būti atidėti. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva teigė, kad problema itin išryškėja prasidėjus gripo ir kitų infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų sezonui.

Pasak jos, pacientų srautai didėja, o nemažai žmonių kreipiasi ne dėl būtinos gydytojo konsultacijos, bet tik dėl nedarbingumo pažymos. Dėl to sunkiau pas gydytoją patekti tiems pacientams, kuriems konsultacija iš tiesų reikalinga, o šeimos gydytojams tenka papildomas krūvis, nes pacientus privaloma priimti nedelsiant.

A. Astafjevos teigimu, šeimos gydytojų bendruomenė apie tokius pakeitimus kalba jau aštuntus metus, tačiau susidaro įspūdis, kad daugiau niekam jų nereikia. Ji mano, kad klausimui trūksta politinės valios, o darbdavių ir verslo atstovai nemato būtinybės keisti esamą sistemą.

Gydytoja pabrėžė, kad dabartinė tvarka nepatogi ir sergantiems žmonėms: jie turi susisiekti su gydymo įstaiga, o kartais ir atvykti į ją tuomet, kai turėtų ilsėtis namuose. Lankydamiesi tarp kitų sergančiųjų pacientai gali užsikrėsti papildomai arba užkrėsti kitus.

Panašūs modeliai jau veikia kitur

A. Astafjeva yra sakiusi, kad gydytojas negali tapti žmogumi, kuris tikrina, ar pacientas tikrai serga, ar simuliuoja. Kai žmogus skundžiasi prasta savijauta, karščiavimu ar pilvo skausmu, gydytojas vertina bendrą situaciją ir paprastai pasitiki pacientu.

Jos teigimu, objektyviai ne visada įmanoma nustatyti, ar žmogus piktnaudžiauja nedarbingumu. Tačiau gydytojas gali atkreipti dėmesį į sistemingą paciento elgesį, jei kyla įtarimų dėl simuliavimo.

Profesinės sąjungos vadovė atkreipė dėmesį, kad panašios tvarkos galioja ir kitose valstybėse. Nyderlanduose darbdaviai apskritai neprašo nedarbingumo pažymėjimo, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje jo prašoma tik nuo aštuntos dienos, o Norvegijoje – priklausomai nuo darbdavio, nuo trečios iki aštuntos dienos. Jos teigimu, griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės lemia ir prastesnį Lietuvos vaizdą įvairiose ataskaitose.

Darbdaviai nerimauja dėl piktnaudžiavimo

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė teigė, kad įvedus siūlomą tvarką galėtų padaugėti piktnaudžiavimo atvejų, ypač prieš šventes ar po jų. Jos nuomone, tam tikrose įstaigose, įmonėse ar aptarnavimo sektoriuje gali susidaryti situacija, kai į darbą neateis didelė dalis darbuotojų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė taip pat yra patvirtinusi, kad verslas susiduria su piktnaudžiavimu nedarbingumu. Anot jos, kartais nedarbingumas tampa būdu pateisinti neatvykimą į darbą po savaitgalio, švenčių ar iškilus problemoms darbe.

Labiausiai tai, pasak I. Rizgelės, jaučia prekybos, gamybos ir paslaugų bendrovės, nes vienam darbuotojui neatvykus tenka skubiai keisti darbo grafikus ir ieškoti jį galinčio pavaduoti žmogaus.

LVK generalinė direktorė nurodė, kad darbdaviai dabartinės nedarbingumo išdavimo sistemos keisti neskuba. SAM siūlymą ribotą skaičių dienų sirgti be gydytojo pažymos jie vertina atsargiai, nes darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai įvertinti, ar darbuotojas iš tikrųjų serga, ar nori papildomos apmokamos laisvos dienos.

Jos teigimu, jei toks modelis vis dėlto būtų įvestas, jis turėtų būti lankstus ir paremtas darbdavio bei darbuotojo susitarimu, o ne automatiškai privalomas. Darbdavys, kilus įtarimams dėl piktnaudžiavimo, turėtų turėti galimybę nesuteikti laisvos dienos be gydytojo pažymos, nes priešingu atveju piktnaudžiavimo rizika tik didėtų.