Henrikas Vaitiekūnas paliko ryškų pėdsaką: pirmasis Lietuvoje atrado provincijos žmonių istorijas

Eidamas 78-uosius metus mirė legendinis žurnalistas, laidų kūrėjas, žodžio meistras, gyvūnų globėjas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Henrikas Vaitiekūnas. Žiūrovai jį gerai pažinojo iš nuotaikingos infošou laidos „Laisvės alėja“ bei „Lietuvos ryto televizija“.

Žinia apie žurnalisto mirtį sujaudino jo bičiulius ir buvusius kolegas. Jie prisimena H. Vaitiekūną kaip žmogų, mokėjusį vienodai nuoširdžiai kalbėtis tiek su aukštuomenės atstovais, tiek su nuo miestų nutolusiais žmonėmis. Jo gyvenime greta ėjo ir humoras, ir liūdesys.

Henrikas Vaitiekūnas (nuotr. Fotodiena/Robertas Dačkus, `123rf.com)

2000-ųjų gruodį TV3 laidoje „Lietuvos ryto televizija“ H. Vaitiekūnas žiūrovams sakė, kad dvi amžinai įdomios temos yra meilė ir karas, o dar labiau jos patraukia, kai kalbama apie slaptą meilę ar slaptą karą. Jo teigimu, šios istorijos tampa dar įdomesnės, jei jos susijusios su itin žinomais žmonėmis.

Per savo karjerą jis pasakojo tiek linksmus nutikimus, tiek skaudžius ir šiurpius įvykius, kuriuos aptardavo drauge su kolegomis. Žurnalistė Rūta Sinkevičienė, H. Vaitiekūną vadinusi amžinu bendradarbiu, prisimena jį kaip žmogų orkestrą.

Pasak jos, Henrikas pirmasis atrado provinciją: nors filmuodavo ir Šustausko balius, būtent jis pirmasis plačiau parodė kaimų gyventojus, žvejus bei įvairių regionų žmones, gyvenančius įdomų ir savitą gyvenimą.

Kolegų atmintyje – šiltas ir išskirtinis žmogus

Kolegų teigimu, šie atrasti žmonės ir netikėtos istorijos puikiai atsiskleisdavo H. Vaitiekūno kurtame pirmajame lietuviškame infošou „Laisvės alėja“. Jis gebėjo rasti bendrą kalbą su labai skirtingais pašnekovais.

Jo bendražygis Juras Jankevičius prisiminė vieną skambutį: H. Vaitiekūnui laidiniu telefonu paskambino moteris, įsitikinusi, kad kaimynai per telefoną leidžia jai dujas. Žurnalistas moteriai ramiai pasakė jas užsuksiąs ir pasiteiravo, ar dabar geriau. Pašnekovė patvirtino, kad taip.

H. Vaitiekūnas žinojo, jog žiūrovai itin mėgo jo ir komandos kuriamas laidas. Prieš dvejus metus LRT laidoje „Stilius“ jis pasakojo nutikimą benzino kolonėlėje: atvykus su savo žiguliuku paaiškėjo, kad kolonėlė nedirba, nes darbuotojai laukė, kol pasibaigs „Laisvės alėja“.

J. Jankevičiaus teigimu, H. Vaitiekūno kūrybinis braižas buvo savitas, todėl įgarsinant jo tekstus ne visuomet būdavo lengva tiksliai pataikyti į norimą skambesį. Tačiau toks darbas visuomet buvo įdomus.

R. Sinkevičienė apie H. Vaitiekūną pasakojo atėjusi kartu su savo augintine, nykštukine bulterjere Viva. Tai nebuvo atsitiktinumas – daugiau nei 40 metų žurnalistikai paskyręs H. Vaitiekūnas taip pat buvo ilgametis Lietuvos gyvūnų draugijos narys.

Pasak R. Sinkevičienės, jis labai mylėjo šunis. Ji prisiminė, kad palaidoję augintinį jie ilgai verkdavo ir šunims priskirdavo nežemiškas savybes.

Jūra, optimizmas ir pamoka nepasiduoti

H. Vaitiekūnas gimė pajūryje, o paskutines gyvenimo dienas praleido Vilniuje. Vis dėlto, bičiulių teigimu, ryšys su jūra jam išliko itin artimas. Jie svarsto, kad būtent jūra galėjo jam suteikti optimizmo ne tik žurnalistikoje, bet ir susiduriant su gyvenimo sunkumais.

Sunkiai sirgdamas onkologine liga, H. Vaitiekūnas ragino likimo draugus nepasiduoti. Bičiulis Vytautas Grubliauskas teigė, kad žurnalistas mokėjo rasti šviesą net tamsiausiose situacijose, o jo optimizmas lydėjo iki pat paskutinės gyvenimo stotelės. Anot jo, H. Vaitiekūnas įkvėpė tikėti, mylėti ir įtikinti kitus.

Mindaugas Bendžius H. Vaitiekūną vadino bičiuliu, su kuriuo nebuvo juntamas nei amžiaus, nei statuso skirtumas. Jo žodžiais, žurnalistas visuomet išliko paprastas, nuoširdus ir šiltas žmogus.

R. Sinkevičienė apgailestavo, kad taip ir nespėjo su H. Vaitiekūnu nueiti išgerti kavos, nors jis ne kartą ją kviesdavo. Ji sakė, kad ši patirtis primena būtinybę priimti kvietimą, kol žmogus dar šalia.

Prieš dvejus metus laidoje „Stilius“ kalbintas H. Vaitiekūnas ragino žmones nebijoti mirties ir nepasiduoti net jos akivaizdoje.