Du pojūčiai kojose gali perspėti apie cholesterolį: ignoruojant gresia itin sunki komplikacija

Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai ilgą laiką nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais, tačiau jo poveikis organizmui gali būti pavojingas. Cholesteroliui kaupiantis ant arterijų sienelių, gali formuotis aterosklerozė, o kraujotaka – sutrikti.

Viena iš galimų tokių pokyčių pasekmių yra periferinių arterijų liga (PAD). Sunkiais atvejais ji gali baigtis net galūnės amputacija.

Ši būklė siejama ir su didesne širdies bei kraujagyslių komplikacijų tikimybe. Apie prastėjančią kraujotaką kojose gali signalizuoti du pojūčiai – skausmas ir tirpimas.

Šis straipsnis yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų visuomet rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku.

Kojų skausmas ir tirpimas gali būti įspėjimas

San Francisko universiteto (UCSF) informacija rodo, kad susilpnėjęs kraujo pritekėjimas į kojas gali sukelti skausmą ir tirpimą.

UCSF pažymi, kad tai gali būti gangrenos, arba audinių žūties, požymis. Itin sunkiais atvejais dėl šios būklės gali tekti amputuoti koją.

Kiti galimi sutrikusios kojų kraujotakos požymiai:

• blauzda ar pėda jaučiasi šaltesnė nei kita koja;
• ant pirštų, pėdų ar kojų atsiranda negyjančių opų;
• pėdų ir kojų plaukai slenka arba auga lėčiau;
• kojų nagai auga lėčiau;
• kojose ar pėdose pulsas silpnas arba jo visai nejaučiama.

Kaip sumažinti komplikacijų riziką

Kaip rašo express.co.uk, norint išvengti su cholesteroliu susijusių komplikacijų, įskaitant PAD, svarbu laiku nustatyti padidėjusį cholesterolio kiekį. Tai leidžia imtis tolesnių veiksmų.

Kadangi didelis cholesterolio kiekis dažniausiai nesukelia simptomų, jį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą.

NHS nurodo, kad šeimos gydytojas gali pasiūlyti cholesterolio tyrimą, jei įtaria, jog jo kiekis gali būti padidėjęs. Tokią prielaidą gali lemti amžius, svoris ar tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis arba diabetas.

Cholesterolio tyrimui kraujas gali būti paimamas dviem būdais:

• iš venos;
• iš piršto.

Ką daryti nustačius aukštą cholesterolį

Patvirtinus diagnozę, paprastai rekomenduojama atsisakyti nesveikų įpročių ir koreguoti gyvenimo būdą, siekiant mažinti cholesterolio kiekį.

Subalansuota mityba taip pat gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo. Kuo atidžiau vertinama, kas valgoma, tuo didesnė galimybė sumažinti jo kiekį.

Labdaros organizacija „Heart UK“ pabrėžia, kad vienas veiksmingų būdų yra mažinti sočiųjų riebalų vartojimą ir dalį jų pakeisti nesočiaisiais riebalais. Jų galima rasti šiuose produktuose:

• augaliniuose aliejuose – alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų, riešutų ir sėklų;
• avokaduose, riešutuose bei sėklose;
• riebalų užtepėlėse, pagamintose naudojant augalinius aliejus.

„Heart UK“ taip pat nurodo, kad riebi žuvis yra vertingas nesočiųjų riebalų, ypač omega-3 riebalų rūgščių, šaltinis.

Organizacija rekomenduoja per savaitę suvalgyti dvi žuvies porcijas, iš kurių bent viena turėtų būti riebi žuvis. Viena porcija sudaro 140 g, nors per savaitę galima rinktis ir dvi ar tris mažesnes porcijas.

Tam tinka konservuota, šaldyta ar šviežia lašiša, sardinės, upėtakiai, silkės bei skumbrės.