Nausėda perspėja dėl gynybos sistemos: milijardai skirti, bet projektai stringa

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad krašto apsaugos sistema susiduria su sunkumais panaudodama gynybai numatytą finansavimą.

Valstybės vadovo vertinimu, projektai įgyvendinami pernelyg lėtai, o institucijoms stinga lankstumo mokantis iš Ukrainos ir perimant jos sukauptą patirtį.

Penktadienį portalo „15min“ paskelbtame interviu prezidentas pripažino, kad sistema veikia su trikdžiais ir sunkiai atlaiko iššūkį krašto apsaugai skirti 5 proc. ar daugiau nei 5 proc. BVP.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė kol kas nėra panaudojusios net pusės šiemet gynybai numatytų lėšų.

2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas sudaro 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidento netenkina laikas, praeinantis nuo projekto idėjos iki jo įgyvendinimo. Jo teigimu, Lietuva negali sau leisti šio proceso tęsti dvejus ar dvejus su puse metų, nes nedraugiškoms valstybėms nebūtų galima paaiškinti, kad pasirengimui reikia daugiau laiko.

Abejonės dėl mokymosi iš Ukrainos

Pasak G. Nausėdos, kariuomenei sunku greitai ir tiksliai suformuluoti savo poreikius, o institucijoms užtrunka juos įgyvendinti.

Prezidentas taip pat sakė abejojantis, ar Lietuvos institucijos iš tiesų pakankamai nori mokytis iš Ukrainos.

Jo vertinimu, problema ne visuomet susijusi su neprofesionalumu – pareigūnai gali vengti prisiimti riziką, baimindamiesi galimų pažeidimų ir atsakomybės, jei juos nustatytų kontroliuojančios institucijos. Dėl siekio apsisaugoti nuo asmeninės atsakomybės sprendimai slepiami už kolektyvinio sprendimų priėmimo formulių, o procesai dar labiau užsitęsia.

Tokios situacijos pavyzdžiu valstybės vadovas įvardijo neįgyvendinamą Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendros dronų gamybos.

G. Nausėda teigė anksčiau manęs, jog kliūtis galėjo būti Ukrainos nenoras dalytis technologijomis ar išduoti eksporto licencijas. Vis dėlto dabar jis labiau linkęs manyti, kad tai susiję ir su Lietuvos institucijų nerangumu pasiūlyti ukrainiečiams sąlygas, kurias jie vertintų rimtai.

Anot prezidento, Lietuvos atstovai ukrainiečiams pasiūlė įsigyti 14 vienos rūšies dronų ir kelis kitos rūšies bepiločius. Ukrainos pusei tokie poreikiai pasirodė pernelyg maži bendrai gamybai, nes tokius kiekius Lietuva galėtų tiesiog nusipirkti.

Lietuva ir Ukraina šių metų gegužę pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, apimantį bendrą dronų gamybą bei Ukrainos gynybos ekspertų dislokavimą Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad Lietuva bepiločius orlaivius gamintų pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją, o tai suteiktų postūmį ir Lietuvos gynybos pramonei.