Bulvės po padidinamuoju stiklu: specialistai atskleidė, kada jos naudingos, o kada geriau riboti

Bulvės lietuvių virtuvėje užima svarbią vietą, tačiau dėl jų poveikio sveikatai vis dar netrūksta diskusijų. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pabrėžia, kad saikingai vartojamos ir tinkamai paruoštos bulvės gali būti ne tik sotus, bet ir vertingas maisto produktas.

Nors šios daržovės dažnai kritikuojamos dėl angliavandenių kiekio, jose esama vitaminų, mineralinių bei skaidulinių medžiagų. Specialistų teigimu, svarbu ne vien pasirinkti bulves, bet ir atsižvelgti į porcijos dydį, jų paruošimo būdą bei derinius lėkštėje.

Kokių medžiagų yra bulvėse?

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo moksliniais tyrimais paremta informacija apie bulvių maistinę vertę. Anot specialistų, bulvėse gausu kalio, vitaminų C ir B₆ bei skaidulinių medžiagų, todėl jas verta rinktis virtas arba keptas orkaitėje ir patiekti kartu su daržovėmis bei baltymais.

Bulvės yra angliavandenių, daugiausia krakmolo, šaltinis. Jose taip pat yra skaidulinių medžiagų, vitamino C, vitamino B6, kitų B grupės vitaminų, kalio, magnio, geležies, fosforo ir antioksidantų, tarp jų – polifenolių.

Maždaug 150 g virtų bulvių su lupena porcijoje yra apie 620 mg kalio – tai sudaro apie 16 proc. suaugusiojo paros normos. Kalis prisideda prie normalaus kraujospūdžio, raumenų ir nervų sistemos veiklos palaikymo.

Bulvėse su lupena gali būti apie 17–20 mg vitamino C, arba maždaug 20 proc. suaugusiojo paros normos. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vitaminas B6 reikalingas normaliai nervų sistemos veiklai, baltymų apykaitai bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Skaidulinių medžiagų ypač gausu bulvėse su lupena. Jos padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą ir ilgiau išsaugoti sotumo jausmą.

Svarbi porcija, paruošimas ir deriniai

Specialistai nurodo, kad bulves galima įtraukti ir į cukriniu diabetu sergančių žmonių mitybą. Vis dėlto būtina atsižvelgti į porciją, gaminimo būdą ir bendrą patiekalo angliavandenių kiekį. Rekomenduojama rinktis 150–200 g virtų bulvių porciją bei jas derinti su daržovėmis ir baltymų šaltiniais – taip gliukozės kiekis kraujyje kyla lėčiau.

Palankiausiais būdais paruošti bulves laikomas virimas ir garinimas, nes taip geriau išsaugomos maistinės medžiagos. Kepant orkaitėje patariama naudoti tik nedidelį kiekį aliejaus.

Gruzdintas bulvytes siūloma valgyti rečiau, nes jose daugiau riebalų ir jos yra kaloringesnės. Be to, kepant itin aukštoje temperatūroje gali susidaryti akrilamidas – cheminis junginys, kurio dideli kiekiai nėra pageidaujami sveikatai. Dėl šios priežasties taip pat rekomenduojama vengti stipriai parudavusios ar apdegusios plutelės.

Bulves geriausia įtraukti į subalansuotą patiekalą kartu su salotomis ar kitomis virtomis daržovėmis, taip pat žuvimi, kiaušiniais, vištiena arba ankštinėmis daržovėmis. Toks pasirinkimas padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti stabilesnį gliukozės atsaką kraujyje.

Anot Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, nėra mokslinių įrodymų, kad bulves būtų naudingiau valgyti ryte ar kad jos būtų žalingesnės vakare. Esminę reikšmę turi porcijos dydis, gaminimo būdas ir visas dienos mitybos racionas, todėl bulvės gali būti tiek pietų, tiek vakarienės dalis.

• Rinkitės virtas, garintas arba orkaitėje keptas bulves.
• Bulves valgykite su daržovėmis ir baltymų šaltiniais.
• Laikykitės saikingos, maždaug 150–200 g virtų bulvių porcijos.
• Neišmeskite lupenos – bulves prieš gaminant gerai nuplaukite.
• Gruzdintas bulvytes vartokite rečiau.